Štai ir praėjo 2011 metai, kurie buvo gan sėkmingi žaidimo industrijai. Išėjo daug žadėtu pratęsimų, kurios ilgai laukėme, daug žaidimų išėjo ir turėjo ant galūnės skaičių 3. Trumpai sakant, 2011 metai – triologijų metai. Pasibaigus metams, visi skuba sudarinėti savo žaidimų topus, kokie buvo įsimintiniausi žaidimai, tačiau mes nusprendėm šiemet nežiūrėti į kitus, o laikytis savo nuosavos nuomonės, kas mūsų manymų yra tikrai protinga.

Visi topai, kurie yra sudaromi didžiulių žaidimų portalų, dažniausiai būna komerciškai nupirkti, trumpai sakant – kas daugiau sumokėjo, tas ir pateko į topą. Šiemet tikrai buvo labai sunku išrinkti iš visų žaidimų, juk išėjo tiek daug geros produkcijos nuo mažų art-house indie žaidimų iki didžiausių blokbasterių su milijoniniais biudžetais. Kažkas šiemet pakeiti žanro istorija, kažkas pastūmė jį į priekį, kažkam pavyko atgaivinti žanrą, na o kažkam nepavyko nieko…

Mūsų topas buvo sudarytas iš mūsų manymų mums labiau įsimintinų žaidimų, kurie pasirodė 2011 metais. Šitas topas yra tik mūsų nuosavą nuomonę ir mes nepriverčiame sutikti Jus su mūsų nuomonę, bet būtinai prašome paskaityti

10 Vieta. Driver: San Francisco

Gan netikėtai atsiradęs mūsų tope žaidimas – Driver: San Francisco. Šitą žaidimą beverčiai nurašė daug kritikų ir tai yra labai apmaudu, vien dėl to, kad Ubisoft sugebėjo padaryti gan originalų žaidimą ir sukūrė visai naują žanrą lenktynių žaidimuose. Apskritai, lenktynių žaidimai retai kada pasigirdavo istorija ir scenarijumi, o logišką istoriją turėjo apskritai vienetai, tačiau ne Driver: SF. Žaidime yra viskas: puiki istorija, nors ir fantastinė, labai įdomų gameplayjų su originalia idėja persikelti į bet kokią mašiną, gan gerai išlifuota grafika su įdėtais į žaidimą gražiais CG-rolikais ir aišku tas perkėlimas į kitas mašinas be visiškai jokių žaidimų krovimų – super. Aišku žaidime gan kreivas valdymas ir beveik visų mašinų vairavimas yra vienodas, bet žaidimo idėja ir atmosfera kompensuoja su galu šitą trukumą. Šiemet apskritai buvo mažai gerų, kokybiškų lenktynių tad šitas žaidimas mūsų tope tikrai nėra netikėtas svečias.

9 Vieta. Assassin’s Creed: Revelations

Kodėl tik 9 vietą? Viskas paprastai, šiame žaidime apskritai jau nėra nieko naujo. Ubisoft šitą franšizę išnaudojo pilnai dar 2010 metais Brotherhood istorijoje. Taip nauja istorija, nauja vieta ir nauji personažai priduoda tuos iliuzijos, kad žaidimas šviežias ir skiriasi, tačiau jeigu gerai įsižiūrėti, matosi tas įžūlus kopijavimas nuo praeitų dalių be jokios idėjos. Taip žaidimą padarė vos per metus, bet čia yra Ubisoft problemos, reikėjo jiems šiek tiek palaukti ir suprasti žaidėjus, kad Assassin’s Creed žaidimui reikia visiškai kitų, naujų idėjų. Na o mes savo nuomonę išsakėme mūsų Assassin’s Creed: Revelations apžvalgoje.

8 Vieta. Mortal Kombat

Mortal Kombat sugrįžo ir sugrįžo su trenksmu. Tie kas praleisdavo ištisas valandas vaikystėje prie SEGA konsolės kai gavo progą išbandyti naują MK buvo tiesiog sugrąžinti atgal į vaikystę. Tie patys seni personažai iš pirmų trijų žaidimų dalių, senos dekoracijos, jokios 3D erdvės o tik old-school 2D ir aišku seni geri Fatalities. Į žaidimą buvo sugrąžintas net ir senas geras Toasty personažas (apie tai mes rašėm savo bloge). Na o tiems kas, praleido tuos gerus laikus dėl to, kad gimė tiesiog veliau irgi buvo patenkinti tuo ką pamatę ir visų pirmą dėka savo žiaurumų, kuris yra būdingas bet kokiams Mortal Kombat žaidimus. Žaidimo kūrėjai nusprendė sugrąžinti viską kas buvo geriausia ir papasakojo triologijos žaidimo istorija iš naujo. Šiemet apskritai buvo išleista super mažai muštynių žaidimų, vienas iš jų Marvel vs Capcom 3 kuris deja mums nepatiko, bet MK į mūsų topą pateko ne dėl to, kad šiemet buvo išleista mažai muštynių ir reikia daryti kažkokį balansą tarp žanrų, o tiesiog dėl to, kad tai nuostabus žaidimas.

7 Vieta. L.A. Noire

L.A. Noire žaidimą mes pradėjome laukti nuo tuos dienos, kai buvo paskelbtas pirmas žaidimo traileris. Rockstar ir Team Bondi (kurie jau deja bankrotavo) norėjo padaryti XX amžiaus 40 metų pabaigos detektyvą su nuaro dalimis. Detektyvas išėjo geras, o štai nuaro žaidime beveik ir nėra. L.A. Noire tai tipinis Rockstar gaminis, kur maštabai nustebiną iš pirmo žvilgsnio, senas GTA variklis RAGE irgi gavo patobulinimo o nauja motion-capture sistema, kuri filmavo aktorių veidus ir perdavo pilna jų mimiką į mūsų ekraną tarsi revoliucija žaidimo žanre. Nors L.A. Noire ir netapo hitų, žaidimas tikrai išėjo kokybiškas ir įdomus. Kiekviena užduotis buvo savotiškai įdomi ir žaisti neatsibosdavo. Daugiau apie L.A. Noire žaidimą skaitykite mūsų apžvalgoje.

6 Vieta. Bulletstorm

Tikriausiai niekas nesitikėjo iš dukterinės Epic Games – Peoply Can Fly studijos tokio kosmoso. Tikriausiai tik nestandartinio mąstymo žaidėjai galėjo laukti šio žaidimo pasirodymo, na o laukti kažko iš jo ypatingo galėjo nebent tikri optimistai. Asmeniškai aš, net nesidomėjau šio žaidimų, nes buvau gilėjai įsitvirtinęs, kad tai bus eilinis trash-šlamštas kuris praeis ir visi pamirš, bet įvyko visai kitas. Visų pirmą Bulletstorm tai didžiausia visų laikų žaidimų parodija, o smegenys jis sprogdina ne kuo blogiau už filmą Scott Pilgrim vs. the World. Dabar sunku prisiminti, kiek linksmų buvo dalykų: tai ir sušaudymas ant mažo miesto maketo, tai valdomi pultu godzilos, tai kapitonas Serano su savo humorų, tai bosas, kuris išbėgo, gavo į galvą su armatūra ir įkrito į rūgštį – o tokių momentų žaidime atsitinka kas penkias minutės. Nereikia apeiti šio žaidimo dar dėl, kad jis tiesiog beprotiškai gražus iš vizualinės pusės. Unreal Engine 3 atrodo išspaudė savo maksimumą šiame gražiame žaidime. Na o GearBox su Duke Nukem Forever turi tiesiog pasimokyti iš Peoply Can Fly, kaip daryti tikrus, beprotiškus žaidimus.

5 Vieta. Deus Ex: Human Revolution

Deus Ex buvo tas žaidimas, kuris prikėlė visai pamirštus per dešimtmečius tai CyberPunk ir žaidimo žanrą Stealth. Dar 2000 metais asmeniškai man Deus Ex tapo tikrų hitų, tai buvo kažkas naujo ir neįprasto – visiškai laisvė ir bet kokių veiksmų pasirinkimas. Human Revolution irgi išlaikė visus savo bruožus ir nenuvylė. Visu pirma dėl savo istorijos, jau dabar viskas kas žaidime buvo yra aktualu ir tai kad ateityje žmonės amputuos specialiai sau kojas/rankas dėl mechaninių galūnių visai realu. Žaidimas ant tiek gylus savo atmosferą kad žaidžiant ji pradedi tikėti, kad viskas kas vyksta jame vyksta ir tikrame gyvenime. Laisvės pasirinkimas ir vėl milžiniškas, tik perėjęs pirmą kartą žaidimą, sužinojau, kad žaidimą galimą pereiti net nenužudžius ne vieno žmogaus. Apie šitą žaidimą galima kalbėti beprotiškai daug ir viskas bus tik iš geros puses, na o jeigu dar neskaitėte mūsų apžvalgos, tai maloniai prašome perskaityti Deus Ex: Human Revolution apžvalgą.

4 Vieta. Battlefield 3

Švedų kompanijai DICE ir EA visgi pagaliau pavyko pranokti Call of Duty. Taip pagal pardavimus Battlefield 3 žaidimus gal ir nepavys Modern Warfare 3, bet tai kad kokybiškesnį produktą padarę EA tai faktas. Žaidėjai pasidalijo į dvi skirtingas pozicijas – vieniem BF3, kitiems MW3. Mūsų pozicijas liko neutrali, bet akivaizdu kad Modern Warfare šiemet tiesiog prarado savo poziciją tarp geriausių FPS shooterių. Battlefield tiesiog gali pasiūlyti kur kas realesni vaizdą, Frostbite 2.0 grafinį variklį, kuris tiesiog daro stebuklus ekrane, super online režimą kuriame žaidžia jau milijonai žaidėjų iš viso pasaulio. Ką gali pasiūlyti MW3? Tas pats senas grafinis variklis, istorija be jokio surišimo, tas pats klonas kuri matėme dar 2009 metais. Siūlome paskaityti Battlefield 3 apžvalgą ir sužinoti, kokie buvo pliusai ir kokie minusai.

3 Vieta. Batman: Arkham City

Tamsus riteris sugrįžo ir sugrįžo du kart kietesnis nei buvo. Viskas dėl ko labai bijojau, dėl to kad Rocksteady gali tiesiog palaužti žaidimą savo idėjomis ir paskandinti tokį kokybiška produktą sudužo iškarto kai tik paleidau žaidimą. Ir vėl nėriau į komiksų pasaulį su galvą. Tai kas buvo Arkham Asylum šio naujų žaidimų Arkham City palyginimui yra mažas žaidimas, juk atsirado open world, nauji personažai kurių beveik patrigubėjo, siužetas tapo ilgesnių, daugiau mįslių ir visų kitų dalykų. Po pirmos dalies buvo sunkiai suprasti, kaip kūrėjai žadės daryti gerą produktą po tokio blokbasterio. Kai išėjo Arkham City dabar ir vėl užduodu sau šitą klausimą, ar jiems pavyks ir trečią kartą taip visus nustebint? Tai pat siūlome paskaityti Batman: Arkham City apžvalgą.

2 Vieta. Portal 2

Valve įmonėje dirba tiesiog nuostabus žmonės. Jeigu jie gyventų šalia manęs, tai paspausčiau visiems ranką už jų darbą. Vien dėl Half-Life ir Half-Life 2 jiems jau galima statyti paminklą, na o Portal 2 tiesiog susprogdino smegenys. Portal pirma dalis, kuris buvo studentu projektas ant Source variklio, kuri padarė keturi studentai ir jis išėjo paskutinių momentų į Orange Box rinkinį tapo bene populiariausių rinkinių žaidimų. Kai kurie žmonės pirko Orange Box pažaisti Team Fortress 2 bet veliau pamiršdavo apie jį, Portal – štai kur hitas. Portal 2 jau buvo kuriamas visos Valve komandos ir išėjo kaip visai atskirtas žaidimas. Mes ir vėl sutikome senus personažus kaip Glados ir aišku naujus. Žaidimas tiesiog pilnas inteligentiško – moksliukų humoro, asmeniškai žaidžiant Portal 2 senai taip nesijuokiau iš protingų juokelių. Portal 2 tai ne tik singleplayer režimas, kuriame praleisite nemažai laiko, bet ir Co-Op režimas, kur visos misijos padarytos specialiai pereiti dviems žmonės online, arba ant vieno kompiuterio režime split-screen. Deja Valve pasakė, kad Portal 2 buvo paskutinis jų singleplayer režimo žaidimas, ir tai labai gaila, tikriausiai Portal 3 mes jau nepamatysime, bet kūrėjai pažadėjo gan dažnai maitinti mus nemokamais DLC.

1 Vieta. The Elder Scrolls V: Skyrim

Tikriausiai su tokių sprendimų sutiktų beveik kiekvienas, be abejo – 2011 metų žaidimas Bethesda kūrinys – The Elder Scrolls V: Skyrim. Nors vizualiai grafika žaidime jau paseno, viskas kaip ir visuose Bethesda žaidimuose atrodo kreivai, kur nors galima įkristi į tekstūras, kažkoks žaidimo personažas pakibo ant liustros, ūpėje vietoj žuvelių rasti briedį, o ant aukščiausio kalno vertikaliai stovi arklys – tai visgi metų žaidimas. Apskritai, visi Bethesda žaidimai yra kreivai padaryti, bet tai jiems nemaišo jau metus daryti kokybiškus RPG žanro žaidimus ir dominuoti žanre. Skyrim kaip ir visi kiti The Elder Scrolls žaidimai suteikia visišką laisvę. Norite eikite vykdyti misijas, norite eikite žiūrėti urvus, norite eikite dirbkite mieste, norite eikite įstokite į broliją. Žaidimo kūrėjai pažadėjo, kad norint pereiti pilnai žaidimą reikės apie 300 valandų žaidibinio laiko, tiesiog įspūdingi skaičiai. Po nelabai sėkmingo Obvilion, Bethesda privalėjo viską sutvarkyti ir padaryti žaidimą Morrowind stilistikoje – ir jiems tai pavyko. Būtinai pažaiskite, jeigu dar nebandėte.