Retas veiksmo žaidimas prasideda taip kurioziškai ir netikėtai kaip eilinę NFS lenktynių dalis kuri gavo pavadinimą The Run. Pagrindinis herojus Jack Rourke, kuris spėjo jau kažkaip nemaloniai prisidirbti vietiniai mafijai, atsibunda pririštas prie savo mašinos vairo, o jo mašina įdėta į traiškitūva-konteinerį, kuri sutraiško pramoninės šiukšlės ir be žaidėjo pagalbos, mūsų pagrindinis herojus virs tiesiog sumuštiniu. Tačiau lyg Heavy Rain žaidime, mums reikia tam tikrų laikų spausti mygtukus, kitaip sakant „quick time evenetai“ kurie nuo pirmos žaidimo minutės tiesiog priduoda tiek teigiamų emocijų, o nuo pirmo pabėgimo adrenalino jausmas tiesiog užpilą visą Jūsų kūną. Žaidimo tikslas, padėti Jackui, kuri giliai įklimpęs skolose laimėti nelegalias lenktynės nuo vakarų iki rytų pakrantės, o jeigu būti tikslesniu – nuo Los Angeles iki New-Yourk. Lenktynių bankas – 25 milijonai, iš kurio 10% atiteks Jackui.

Pirmi įspūdžiai duoda galvoti, kad mes paleidome ne eilinį NFS žaidimą, o kažkokį visai kitą žaidimą, kuris nieko bendro neturi nei su NFS serija, nei apskritai su lenktynėmis. Frostbite 2.0 variklis – taip, tas visiems gerai žinomas variklis nuo švedų iš studijos DICE, kurie sukūrė žaidimą Battlefield 3. Buvo labai įdomus eksperimentas, kaip gi šitas variklis pasirodys prieš visai jam neįprastos atmosferos – ir žinote ką? Žaidimas iš vizualinės pusės atrodo tiesiog fantastiškai. Manau EA ir DICE gali drąsiai ir toliau bandyti laimė su šituo varikliu, nes arkadiniams lenktynėms jis tinka kaip niekad. Kai kurie peizažai primena Battlefield 3 karo laukus, važiojant su mašina, dažnai pradedi sukinėti analogą ir žiūrėti aplink, laimei kurios trasos tai leidžia, dėl savo paprastumo ir lengvų posūkių. Kartais tiesiog atrodo, kad kažkur iš laukų išvažiuos sunkioji artilerija ir pradės karo operacija.

Lenktynės susideda iš 10, galima sakyti atskirų epizodų, kiekvienas epizodas – tai naujas miestas ant žemėlapio. Kiekvienas epizodas, nepanašus į kitus iš vizualinės puses. Peizažai visur skirtingi ir keičiasi beveik Jums važiojant tam tikras atkarpas. Nuo saulėtų paplūdimių iš Los Angeles, iki Las Vegaso ir Nevados dykumos. Centrinė JAV dalis, kurio magistralė eina per kalnuotus kraštovaizdžius pilnų sniegų ir lavinų, pramoniniai Čikagos rajonai ir jos kukurūzų laukai. Aplinka keičiasi ne tik vizualiniai, bet ir aplinkos mašinos tai pat, įvairūs lėti traktoriai, kurie gali išsisukti tiesiai iš lauko, RV (namas ant ratų), kurie prie Las Vegaso tiesiog užima po dvi kelio juostas, kūrėjai tikrai priėjo atsakingai prie viso šito bendro vaizdo. Tokių momentų tiesiog norisi dar ir dar žaisti.

Frostbite variklis yra tikras galiūnas, bet visgi jam arba reikia gero patobulinimo tokiam žanrui, arba BlackBox studija turi ir toliau blaiviai mąstant įdėti į žaidimą tam tikrų epizodų su quick time eventais ir toliau laikytis labai primityvaus arkadinio valdymo. Taip niekas ir nesakė kad The Run yra simuliatorius, tačiau mašinų valdymas tikrai yra per lengvas, net ir nustatant sunkiausiai įmanomą lygį. Tačiau žaidimas nuo tuo nuobodus netampa, tiesiog svaigstantys lenktynės per įvairius JAV greitkelius kartus su dar 200 bepročių, kurių tikslas pasiekti finišą pirmam. Nepamirškime ir apie policija, kuri visada ne laiku atsiranda ir bando įvairiai sutrukdyti Jums gerai gyventi. Kas stipriai erzina, tai kai Jus traukiate maksimumą su savo mašiną, lekiate 320km/h o Jus lyg stovinti apvažiuoja policijos mašiną. Policininkai čia tikrai nėra protingiausi, intelektų trūkumas tikrai neduoda gero vaizdo, kai chaosiškai taranuoja iš visų pusių Jus.

Forstbite 2.0 turi vieną gerą pliusą – tai jo aplinkos griovimo tikroviškumas. Kas žaidė Battlefield 3 žino, kad sugriauti žaidime galima kiekvieną objektą, su The Run aišku šiek tiek kitaip, tačiau įvažiavus į šono kelio užtvarą Jus neatšoksite nuo jo kaip kamuolys, o numušite ji o patys išskrisite kažkur už kelio ribų. Nemalonus faktas yra tas, kad scenų žaidime yra užscriptintų, ir iš pradžių tai nesimato, tačiau žaidime yra toks dalykas kaip Check Pointai arba pakartojimai. Tik Jus išvažiuosite kur nors iš kelio, įvažiuosite į ką nors, Jus automatiškai busite perkelti prie paskutinio praeiti taško. Taip tai kartais padeda nepradėti žaidimo iš naujo, kartojimų yra 5 ir dažniausiai Jus jų net nenaudosite, tačiau kaip jau minėjau, daug scenų čia tiesiog užscriptintą… Į vieną ir tą pačią mašiną, asmeniškai aš sugebėjau įvažiuoti net visus 5 kartus

Mašinų autoparkas žaidime šiolaikiniams lenktynėms yra pakankamai taupus. Kategorijų yra tik 3 – muscle carai, sport carai ir egzotiniai. Apie 50% viso žaidimo, naudosite tik vieną ar du automobilius ir tai yra faktas. Keisti mašinas galima tik tai tam tikruose trasos atkarpose degalinėse, kas yra super kvaila. Visų pirmą, ne visos trasos turi degalinės, antra jų pozicija ant trasų kartais žudo ir dažniausiai Jus pravažiuosite ir net nepastebėsite jos. Vienoje trasoje degalinė išviso buvo šalia finišo, kam tai atėjo į galvą, sunku suprasti. The Run turi jau laikų patikrinta nitro sistema, kuri atėjo į žaidimą dar iš Burnout. Tai yra nitro atsistato automatiškai su laikų, o norit gauti daugiau, reikia daryti tam tikras beprotystes kaip varymas priešingu eismu, arba driftas.

Naujas The Run žaidimas ant tiek dinamiškas, kad po lėtos Forza Motorsport 4 ir nelabai logiško Driver: San Francisco atrodo labai šviežias, lyg filmas Crank (Adrenalinas), kur beprotystes vyksta kas minutė, niekas nesustoja ir reikia judėti tik į priekį. BlackBox tikriausiai gavo paskutini šansą reabilituotis po nesėkmių serijos ir EA tikrai padarė geras išvadas. Kai nauji žaidimas yra kuriami kasmet iš jų jau mažai tikėsi kažko stebuklingo, o kai žaidimas iš serijos yra leidžiamas du kartus per metu, pradedi žiūrėti į tai su skeptitizmų. Tačiau reformos BlackBox komandoje ir jos atnaujinimas tiesiog įkvėpė naują žanrą lenktynių žanre, labai tikėtina kad šitą kompanija užsiims pratesimu, ir jeigu produktas bus ant tiek kokybiškas – mes tik už. Visai neblogai būtų pavažinėti nuo saulėtų Portugalijos paplūdimių iki Vakarų Europos, tarp jos aišku ir Lietuvos.